...

 

Aplankysim šįryt mes Žibutę,
Kanarėlių žydinčią sesutę,
Mažą didelio Dangaus dukrelę,
Kur viena parimus prie upelio.

– Kurgi tu praleidai šaltą žiemą?
Kas tau dovanojo šitą žiedą?
Kas gi tau pasiuvo šilko kojines? –
Taip vis klausinėjam ją apstoję mes.
– Kas parodė kelią prie upelio?.. –
O Žibutė šypsosi ir tyli…
Sušnara staiga lietaus lašeliai:
– Mes – pirmi pavasario sukilėliai!

......................................................