Bendradarbiavimas padeda siekti ugdymo(si) kokybės

Šiniči Suzuki (1898–1998; žymus japonų filosofas, pedagogas, smuikininkas ir kompozitorius) teigia, kad kiekvienas vaikas yra gabus. Suaugusiųjų uždavinys – atskleisti tuos gabumus.   Darželyje auklėtojos pastebi įvairius vaikų pomėgius, kuriuos tėvai galėtų puoselėti ir namų aplinkoje. Labai svarbu, kad  tėvai užtikrintų ugdymo(si) tęstinumą namuose. Taip pat ir tėvai gali papasakoti apie savitus individualius vaiko interesus, į kuriuos bus atsižvelgta ugdant jį darželyje.   Tėvai ir auklėtojos turi dažnai bendrauti. Kiek? Tiek, kiek reikia vaikui pažinti. Kuo dažniau vaikų tėvai kalbasi apie savo vaikus su darželių auklėtojomis, tuo adekvačiau visi suaugusieji pažįsta vaiką įvairiose aplinkose.   Netikėkime mitu, kad vaikas vienodai turi elgtis tiek namuose, tiek darželyje. Elgesys priklauso nuo savijautos. Verta žinoti: jei vaikas jaučia įtampą darželyje, jo elgesys ten gali būti mažiau tinkamas; jei vaikas nejaučia nemalonios įtampos namuose, jis yra nusiteikęs geranoriškai.   Tėvams ir auklėtojoms verta susitarti dėl pagrindinių auklėjimo ir ugdymo principų. Prognozuojamas suaugusiųjų elgesys tiek namuose, tiek darželyje tiesiogiai siejasi su prognozuojamu vaikų elgesiu. Ypač svarbu skirti laiko susitarimams ir ieškoti palankiausių sprendimų vaikų labui.  

Šeima duoda vaikui tai, ko negali duoti jokia kita visuomeninė organizacija: šiltus emocinius santykius, saugumo jausmą. Iš tėvų vaikas mokosi santykių su visuomene, priima papročius, dorovines vertybes, tautinius įsitikinimus.

Šeima – tai tarsi maža valstybėlė, kuri užsisklendusi ir nenoriai įsileidžia svetimus. Mažais žingsneliais, palaipsniui, mokant pedagogui bendrauti, atsiveria vartai ir į šią valstybėlę. Auklėjimas šeimoje be galo glaudžiai susijęs su visuomeniniu auklėjimu. Kai tarp šeimos ir darželio yra normalūs bendradarbiavimo ryšiai, kai abi pusės veikia ranka rankon, kai vieni kitus supranta, galima tikėtis gerų rezultatų. Įvertindamas vaiką supantį mikroklimatą šeimoje, pedagogas pasirenka individualų priėjimą prie vaiko, nepažeisdamas jo kaip asmenybės.

Tėvų ir pedagogų bendradarbiavime būtina vadovautis pagrindiniu principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaikų labui. Pedagogai ir tėvai turi tapti ugdymo proceso partneriais, nes tėvai ir namų aplinka, veikia labiau negu darželis.

Darželio ir šeimos bendradarbiavimo svarba akcentuojama daugelyje dokumentų. Lietuvos švietimo gairėse (1993m.) rašoma, kad darželio ir šeimos tarpusavio santykių sureguliavimas didele dalimi priklauso ir nuo pedagogo pasirengimo bendrauti su šeima, ir nuo jos bendro išprusimo. Šeimos pedagoginis išprusimas labai svarbi veikla. Ne kiekviena mama, o tuo labiau tėvas savarankiškai studijuoja pedagoginę literatūrą, todėl pedagogai turėtų būti tėvų konsultantai, privalantys juos išmokyti elgesio keitimo būdų, tuomet ir tėvai tai galės pritaikyti, keisdami savo ir vaikų elgesį. Tam ir reikalingas abipusis šeimos ir darželio bendradarbiavimas, kad tėvai ir pedagogai galėtų veikti išvien. Šis bendradarbiavimas naudingas ir tuo, kad bendra veikla suartina tėvus ir vaikus, kelia tiek tėvų, tiek pedagogų autoritetą. Negalima pasiekti gerų rezultatų atsiskyrus nuo šeimos, nes tėvai atlieka daugelį socialinių vaidmenų. Jie šeimoje įkvėpėjai ir drąsintojai, padėjėjai ir palaikytojai, stebėtojai ir vertintojai, planuotojai ir organizatoriai, iniciatoriai ir dalyviai. 

Įstaigos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmė taip pat labai priklauso nuo pedagogo asmenybės, jo pasirengimo ir gebėjimų: mokėjimo suprasti ir atjausti, nedaryti skubotų išvadų, nesikarščiuoti, visus santykius grįsti pasitikėjimu, abipuse pagarba, bendru atsakomybės jausmu, o taip pat ir nuo tėvų noro, atsakingumo už vaiko ateitį, už būsimos kartos dvasingumą, fizinį ir moralinį tobulumą. Auklėtojų ir tėvų teisingas atlikimas ypatingas tuo, kad auklėjimo rezultatai pastebimi ne iš karto, o padarytos klaidos sunkiai ištaisomos ir dažniausiai lieka be atsako. Darželio pedagogai turėtų būti tarsi vedliai, vedantys ne tik vaikus, bet ir jų tėvus prie vertybių. Jie turėtų būti įsitikine savo teisingumu ir jų atitikimu gėriui ir grožiui.

Kad pedagogai sėkmingai bendradarbiautų su tėvais, jiems reikia įtraukti juos į veiklą. Tėvų dalyvavimas gali reikštis labai įvairiai – nuo pagalbos namuose iki savanoriško vadovavimo grupės veiklai ir dalijimosi informacija apie vaikų pažangą. Bendradarbiaudami su tėvais pedagogai daug sužino apie vaiko ugdymo būdus. Tėvai taip pat pamato kiek daug jie  ir patys davė savo vaikams. O daugiausiai iš to laimi vaikai, kuriems jų šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimas teikia tikrai daug naudos. Pedagogas turėtų pasistengti atskleisti išskirtinius vaikų šeimos narių gebėjimus ar interesus ir sugalvoti, kuo tai galėtų būti naudinga bendrai veiklai. Kuo daugiau dalyvavimo grupės veikloje ir vaiko ugdymo(si) procese būdų pasiūlys pedagogas, tuo bus didesnė tikimybė, kad pavyks rasti kalbą su visų vaikų tėvais.

*Pakilkime iki vaikų lygio – matykime juos, vaikai mūsų ateitis...

 

Pavaduotoja ugdymui Irma Černajūtė

 

Anonymous parašė prieš 1 diena 9 valandos

Pakilkime iki vaikų - kaip

Pakilkime iki vaikų - kaip gražiai skamba :-)

Anonymous parašė prieš 3 dienos 15 valandos

Tikrai yra visokių auklėtojų

Tikrai yra visokių auklėtojų ir visokių tėvų, susišnekejimas manau SVARBU. gerai pavaduotoja parašė - vaikai mūsų ateitis, taip kad kaip praplėsime jų pasaulėžiūrą tai ir ir turėsime.

Anonymous parašė prieš 5 dienos 16 valandos

puikios auklėtojos - visada

puikios auklėtojos - visada viską žinome, visas naujienas perduoda, apie ugdymą pasakoja.Tėvai turi domėtis savo vaiku daugiau...

Anonymous parašė prieš 1 savaitė 1 diena

Tikra tiesa ...

Tikra tiesa ...